Šią savaitę JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), bendradarbiaudama su PSO, paskelbė pirmąją pasaulinę ataskaitą apie ląstelių pagrindu pagamintų produktų maisto saugos aspektus.
Ataskaitos tikslas – suteikti tvirtą mokslinį pagrindą, kad būtų galima pradėti kurti reguliavimo sistemas ir veiksmingas sistemas, užtikrinančias alternatyvių baltymų saugumą.
FAO maisto sistemų ir maisto saugos skyriaus direktorė Corinna Hawkes sakė: „FAO kartu su PSO remia savo narius teikdama mokslines konsultacijas, kurios gali būti naudingos maisto saugos kompetentingoms institucijoms, kad jos galėtų jomis remtis spręsdamos įvairius maisto saugos klausimus“.
FAO pareiškime teigiama: „Ląstelių pagrindu pagaminti maisto produktai nėra futuristiniai maisto produktai. Daugiau nei 100 įmonių / startuolių jau kuria ląstelių pagrindu pagamintus maisto produktus, kurie yra paruošti komercializavimui ir laukia patvirtinimo.“
Ataskaitoje teigiama, kad šios skatinančios maisto sistemos inovacijos yra atsakas į „milžiniškus maisto iššūkius“, susijusius su tuo, kad pasaulio gyventojų skaičius 2050 m. pasieks 9,8 milijardo.
Kadangi kai kurie ląstelių pagrindu pagaminti maisto produktai jau yra įvairiuose kūrimo etapuose, ataskaitoje teigiama, kad „labai svarbu objektyviai įvertinti jų teikiamą naudą, taip pat bet kokią su jais susijusią riziką, įskaitant maisto saugos ir kokybės problemas“.
Ataskaitoje, pavadintoje „Ląstelėmis pagrįsto maisto maisto saugos aspektai“, pateikiama literatūros santrauka apie atitinkamus terminologijos klausimus, ląstelėmis pagrįstų maisto gamybos procesų principus, pasaulinę reguliavimo sistemų aplinką ir atvejų studijas iš Izraelio, Kataro ir Singapūro, „siekiant pabrėžti skirtingas jų ląstelių pagrindu pagaminto maisto reguliavimo sistemų taikymo sritis, struktūras ir kontekstus“.
Leidinyje pateikiami FAO vadovaujamų ekspertų konsultacijų, vykusių praėjusių metų lapkritį Singapūre, rezultatai, per kuriuos buvo atliktas išsamus maisto saugos pavojų nustatymas – pavojų nustatymas yra pirmasis oficialaus rizikos vertinimo proceso žingsnis.
Pavojų identifikavimas apėmė keturis ląstelėmis pagrįsto maisto gamybos proceso etapus: ląstelių gavimą, ląstelių augimą ir gamybą, ląstelių surinkimą ir maisto perdirbimą. Ekspertai sutarė, kad nors daugelis pavojų jau gerai žinomi ir vienodai egzistuoja ir įprastai gaminamame maiste, gali tekti atkreipti dėmesį į konkrečias medžiagas, sąnaudas, ingredientus, įskaitant galimus alergenus, ir įrangą, kurie yra būdingesni tik ląstelėmis pagrįstai maisto gamybai.
Nors FAO kalba apie „ląstelinius maisto produktus“, ataskaitoje pripažįstama, kad „kultivuotas“ ir „kultūruotas“ taip pat yra dažnai vartojami terminai pramonėje. FAO ragina nacionalines reguliavimo institucijas nustatyti aiškią ir nuoseklią kalbą, kad būtų išvengta nesusikalbėjimo, o tai labai svarbu ženklinant.
Ataskaitoje teigiama, kad ląstelių pagrindu pagamintų maisto produktų maisto saugos vertinimui tinkamas individualus požiūris, nes, nors apie gamybos procesą galima daryti apibendrinimus, kiekviename produkte gali būti naudojami skirtingi ląstelių šaltiniai, karkasai ar mikronešėjai, kultūros terpės sudėtis, auginimo sąlygos ir reaktorių konstrukcijos.
Taip pat teigiama, kad daugumoje šalių ląstelių pagrindu pagaminti maisto produktai gali būti vertinami pagal galiojančias naujų maisto produktų sistemas, kaip pavyzdžius pateikiant Singapūro naujų maisto produktų reglamentų pakeitimus, kuriais siekiama įtraukti ląstelių pagrindu pagamintus maisto produktus, ir oficialų JAV susitarimą dėl maisto produktų, pagamintų iš gyvulių ir naminių paukščių ląstelių, ženklinimo ir saugos reikalavimų. Priduriama, kad USDA pareiškė ketinanti parengti reglamentus dėl iš gyvūnų ląstelių gautų mėsos ir paukštienos produktų ženklinimo.
Pasak FAO, „šiuo metu yra ribotas kiekis informacijos ir duomenų apie ląstelių pagrindu pagamintų maisto produktų saugos aspektus, kurie padėtų reguliavimo institucijoms priimti pagrįstus sprendimus“.
Ataskaitoje pažymima, kad norint sukurti atvirumo ir pasitikėjimo atmosferą, kuri leistų teigiamai įsitraukti visoms suinteresuotosioms šalims, būtina pasauliniu lygmeniu generuoti ir dalytis duomenimis. Joje taip pat teigiama, kad tarptautinės bendradarbiavimo pastangos būtų naudingos įvairioms maisto saugos kompetentingoms institucijoms, ypač mažų ir vidutinių pajamų šalyse, taikant įrodymais pagrįstą požiūrį rengiant bet kokius būtinus reguliavimo veiksmus.
Baigiamasis pranešimas teigia, kad be maisto saugos, kitos sritys, tokios kaip terminologija, reguliavimo sistemos, mitybos aspektai, vartotojų suvokimas ir priėmimas (įskaitant skonį ir įperkamumą), yra lygiai taip pat svarbios ir galbūt net svarbesnės, siekiant įdiegti šią technologiją rinkoje.
Ekspertų konsultacijoms, vykusioms Singapūre praėjusių metų lapkričio 1–4 d., FAO paskelbė atvirą pasaulinį kvietimą teikti ekspertų paraiškas nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki birželio 15 d., siekiant suformuoti daugiadisciplininių sričių ekspertų grupę.
Iš viso paraiškas pateikė 138 ekspertai, o nepriklausoma atrankos komisija peržiūrėjo ir įvertino paraiškas pagal iš anksto nustatytus kriterijus – į trumpąjį sąrašą buvo atrinkti 33 pareiškėjai. Iš jų 26 užpildė ir pasirašė „Konfidencialumo įsipareigojimo ir interesų deklaracijos“ formą, o įvertinus visus atskleistus interesus, kandidatai, neturintys jokio interesų konflikto, buvo įtraukti į ekspertų sąrašą, o kandidatai, turintys atitinkamos srities patirties ir galintys būti suvokiami kaip potencialus interesų konfliktas, – į asmenis, atsakingus už savo srities žinias.
Techninės komisijos ekspertai yra šie:
Anil Kumar Anal, Azijos technologijų instituto profesorius, Tailandas
William Chen, Nanyang technologijos universiteto (Singapūras) maisto mokslo ir technologijų katedros profesorius ir direktorius (pirmininko pavaduotojas)
Deepak Choudhury, vyresnysis biogamybos technologijų mokslininkas, Bioapdorojimo technologijų institutas, Mokslo, technologijų ir tyrimų agentūra, Singapūras
lSghaier Chriki, Ronos-Alpių žemės ūkio instituto docentas, Prancūzijos Nacionalinio žemės ūkio, maisto ir aplinkos tyrimų instituto mokslininkas (darbo grupės pirmininko pavaduotojas)
lMarie-Pierre Ellies-Oury, Nacionalinio žemės ūkio ir aplinkosaugos instituto ir Bordeaux Sciences Agro docentė, Prancūzija
lJeremiah Fasano, vyresnysis politikos patarėjas, JAV Maisto ir vaistų administracija, JAV (pirmininkas)
Mukunda Goswami, vyriausiasis mokslininkas, Indijos žemės ūkio tyrimų taryba, Indija
William Hallman, profesorius ir katedros vedėjas, Rutgerso universitetas, JAV
Geoffrey Muriira Karau, kokybės užtikrinimo ir inspekcijos direktorius, Kenijos standartų biuras
lMartín Alfredo Lema, biotechnologas, Nacionalinis Quilmes universitetas, Argentina (viceprezidentas)
lReza Ovissipour, docentė, Virdžinijos politechnikos institutas ir valstybinis universitetas, JAV
lChristopheris Simuntala, vyresnysis biosaugos pareigūnas, Nacionalinė biosaugos tarnyba, Zambijoje
lYongning Wu, vyriausiasis mokslininkas, Nacionalinis maisto saugos rizikos vertinimo centras, Kinija
Įrašo laikas: 2024 m. gruodžio 4 d.